Politikos raida

ES žemės ūkio politika nuolat plėtojama. Prieš 50 metų svarbiausias uždavinys buvo tiekti pakankamai maisto produktų po pokario nepriteklių dešimtmečio atsigaunančiai Europai. Gamybos subsidijavimas dideliu mastu ir produkcijos pertekliaus pirkimas siekiant užsitikrinti pakankamą maisto produktų kiekį iš esmės jau liko praeityje. ES politika siekiama, kad visų rūšių maisto gamintojai (javų, gyvulių, vaisių, daržovių augintojai, vyno gamintojai ir t. t.) ES ir pasaulio rinkose galėtų gyvuoti savarankiškai.

Dėl to ES žemės ūkio politika per pastaruosius metus buvo iš esmės reformuota. Teisės aktai buvo sutrumpinti ir padaryti suprantamesni. Beveik 80 pavienių teisės aktų tapo vadinamosios bendro rinkos organizavimo sistemos dalimi.

Tikslingas lėšų leidimas

Ūkininkams ir toliau užtikrinamas finansinis saugumas, bet paramos gavėjų atranka daug griežtesnė. Pavyzdžiui, pagal bendrąją žemės ūkio politiką finansinė parama teikiama nuo gaivalinių nelaimių arba gyvūnų ligų (snukio ir nagų, mėlynojo liežuvio ir kt.) protrūkių nukentėjusiems ūkininkams.

Jei būtina, pagal BŽŪP teikiama papildomų ūkio pajamų siekiant užtikrinti tinkamas ūkininkų gyvenimo sąlygas. Vis dėlto pagalba susijusi su platesnio masto sveikos ūkio aplinkos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, tradicinių kaimo vietovių išsaugojimo bei paukščių ir laukinių gyvūnų apsaugos sričių tikslų siekimu.

Užtikrinti platų prekių pasirinkimą prieinamomis kainomis – vienas pagrindinių ES politikos principų.

Naujų poreikių tenkinimas

Reformos sudarė sąlygas teikti lėšų maisto produktų kokybei bei konkurencingumui tarptautiniu mastu didinti, naujovių diegimui ūkininkavimo bei maisto perdirbimo srityse skatinti ir kaimo ūkiui įvairinti. Po viešųjų konsultacijų žemės ūkio produktų kokybės tema paaiškėjo, kad pagrindinis ES ūkininkų rūpestis yra pasaulinė konkurencija ir tai, kaip patenkinti vartotojų poreikius.

Vartotojams pradėjo daug labiau rūpėti kokybė, tad gamintojai savanoriškai ženklindami savo maisto produktus ES ženklu padeda vartotojams sąmoningai rinktis. Yra nustatyti ženklai maisto produktams, kurių kilmės vieta yra konkreti ES vietovė, iš tradicinių sudedamųjų dalių arba tradiciniais būdais pagamintiems produktams ir ekologiškiems maisto produktams.

ES biudžete moksliniams tyrimams skirtomis lėšomis toliau remiamas naujovių žemės ūkyje diegimas, skatinamas produktyvumas ir kartu ekologiškumas. Įgyvendinant projektus taip pat moksliškai tiriama, kaip iš žemės ūkio kultūrų būtų galima gaminti energiją. Tam, pavyzdžiui, būtų galima naudoti šalutinius jų produktus ir atliekas. Žinoma, reikėtų nepamiršti pirminės žemės ūkio kultūrų paskirties – gaminti iš jų maisto produktus ir pašarus.

Sąžiningesnė konkurencija

Žemės ūkio politikos reformomis taip pat buvo siekiama užtikrinti sąžiningesnę pasaulinę konkurenciją. Dėl šių reformų sumažėjo pavojus, kad ES produkcijos pertekliaus eksporto subsidijomis bus iškraipomos pasaulio rinkos. Per Dohos tarptautinės prekybos liberalizavimo derybas ES pasiūlė iki 2013 m. visiškai panaikinti eksporto subsidijas, net jei derybos žlugtų.

Dohos derybose ES taip pat pasiūlė labai sumažinti žemės ūkio produktų importo muitus. Tačiau, netgi jei toliau nebeliberalizuotų prekybos, ES jau yra tapusi didžiausia pasaulyje maisto importuotoja ir didžiausia maisto produktų iš besivystančių šalių rinka.

BŽŪP patikrinimas

Paskutinė naujovė – vadinamasis žemės ūkio politikos patikrinimas – reformų, dėl kurių 2008 m. susitarė ES vadovai, paketas. Juo buvo siekiama užtikrinti, kad žemės ūkio politika būtų pajėgi reaguoti į naujus iššūkius, pavyzdžiui, spręsti klimato kaitos problemas.

Patikrinimu siekiama modernizuoti, supaprastinti ir racionalizuoti BŽŪP ir pašalinti apribojimus ūkininkams, kad jie galėtų geriau reaguoti į rinkos reikalavimus ir spręsti naujus uždavinius. Pavyzdžiui, numatyta panaikinti reikalavimą 10 % ariamos žemės palikti pūdymui, siekiama laipsniškai didinti pieno kvotas ir jas galutinai panaikinti 2015 m., o jei maisto produktų kainos labai nukristų, numatytos įsikišimo į rinką priemonės (ES supirktų pasiūlos perteklių). Be to, numatyta sumažinti tiesiogines išmokas ūkininkams, o lėšas pervesti į kaimo regionų plėtros fondą.

BŽŪP politikos kaina

Nepaisant reformų, bendroji žemės ūkio politika yra labiausiai integruota ES politikos kryptis, todėl jai skiriama didelė ES biudžeto lėšų dalis. Vis dėlto laikui bėgant ji mažėja: XX a. aštuntajame dešimtmetyje BŽŪP buvo skiriama beveik 70 %, 2007–2013 m. – 34 % ES biudžeto lėšų. Ši raida atspindi šiuos pokyčius ES: išsiplėtė ES atsakomybės sričių ratas, dėl reformų sutaupoma lėšų, pertvarkyta kaimo plėtros politika, kuriai tam pačiam laikotarpiui bus skirta 11 % biudžeto.

www.ec.europa.eu