Vakar Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Molėtų rajono agentūros pareigūnai išsiaiškino, kad Videniškių seniūnijos gyventojas kilpa sugavo stirną ir grobį parsinešė į namus. Aplinkosaugininkai kartu su policijos pareigūnais apžiūrėjo „kilpininko“ sodybą ir aptiko dar šiltą stirnos jauniklio mėsą, bebro kailį, kilpų ir spąstų žvėrims gaudyti, o į šalia namo esantį šiukšlių konteinerį buvo išmestas ką tik išdorotos stirnos kailis.

Rytoj, gruodžio 28 d., Aplinkos ministerijoje bus apdovanoti tradicinio kūrybinio konkurso „Žmogus ir aplinka“, kurį kasmet rengia Aplinkos ministerija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, laimėtojai. Piniginius prizus, diplomus ir atminimo dovanas jiems įteiks aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas ir Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. 

  Pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma apie gamtosaugą, žmogaus neigiamą įtaką aplinkai ūkininkaujant - naudojant daug trąšų ir pesticidų. Beabejo, nesaikingas cheminių medžiagų vartojimas daro žalą ne tik gamtai, bet ir jos ištekliais besinaudojančiam žmogui. Tačiau norint išvengti tokio pavojaus, kartais nukrypstama į kraštutinumus - vengiama naudoti trąšas net keletą metų iš eilės, o augalų kaita norimo rezultato neduoda. Kiekvienas, dirbantis žemę ir gaminantis žemės ūkio produktus pirmiausia turėtų apsispręsti pagal kokią žemdirbystės sistemą jis tvarkys savo ūkį (arba daržą). Šiuo metu Lietuvoje labiausiai paplitusios intensyvi ir ekologinė žemdirbystės sistemos. Ir nors bendras visų žemdirbystės sitemų tikslas yra - derlius, tačiau priemonės šiam tikslui pasiekti yra skirtingos. Pagrindinius intensyvios ir ekologinės žemdirbystės sistemų skirtumus matome 1 lentelėje. 1 lentelė Intensyvios ir ekologinės žemdirbystės sistemų skirtumai Kriterijai Intensyvi žemdirbystės sistema Ekologinė žemdirbystės sistema Tikslas Pagaminti kuo daugiau produkcijos Sukurti stabilią ūkio sistemą,gaminančią ekologišką produkciją. Priemonės tikslui pasiekti 1. Gamybos specializacija; 2. Gamybos koncentracija; 3. Gamybos apimčių didinimas; 4. Gamybos procesų mechanizavimas; 5. Intensyvus cheminių ir biologinių priemonių taikymas. Ankštinių augalų sėjomainos; Tręšimas organinėmis medžiagomis, sideratais, kompostais; Necheminių kontrolės priemonių kovai su ligomis ir kenkėjais taikymas; Profilaktinės priemonės, pvz., veislių parinkimas. Ekologinis žemės ūkis užima ypatingą vietą tarp įvairių žemės ūkio technologijų. Jis pagrįstas moderniomis, aplinkai palankiomis technologijomis. Ekologinis žemės ūkis - tai ūkis, kuriame nenaudojamos sintetinės cheminės medžiagos (trąšos, pesticidai, vaistai, augimo skatintojai ir kt.), jas pakeičiant natūraliomis organinėmis ir mineralinėmis medžiagomis.Ekologinio ūkininkavimo sistema pagrįsta specialiomis sėjomainomis, ūkyje sukauptomis organinėmis trąšomis (augalų liekanomis, gyvulių mėšlu, ankštiniais augalais, žaliąja trąša), kenkėjų, ligų ir piktžolių necheminės kontrolės metodais. Šioje ūkininkavimo sistemoje siekiama uždaro energijos ir maisto medžiagų apytakos ciklo. Dirvožemio struktūros ir derlingumo gerinimas yra augalinės produkcijos ekologiniame ūkyje pagrindas. Kenkėjų ir ligų protrūkis mažinamas palaikant rūšių įvairovę ir ekologinį balansą aplinkoje ir taip mažinant kenkėjų ir ligų protrūkius. Plėtojant gyvulininkystę , labai svarbu atsižvelgti į gyvulių fiziologiją, elgesį, paveldimus poreikius, aprūpinant gyvulius pakankamu kiekiu geros kokybės ekologiškais pašarais, pasirūpinant tinkama veterinarine priežiūra. Harmoningas ryšys tarp augalininkystės ir gyvulininkystės yra natūralus gamtinio balanso ūkyje pagrindas. Svarbiausia ir vertingiausia trąša yra mėšlas. Tačiau jei nelaikome gyvulių, neturime didelių žemės plotų, o norime savo darže užsiauginti sveikų daržovių ir kitų augalų, nereikia užmiršti komposto. Kompostas yra turtingiausias ir pigiausias organinės medžiagos šaltinis. Kompostas praktiškai ruošiamas iš atliekų : šiaudų, durpių, mėšlo, žolių, susmulkintų medžių šakelių, lapų ir pan. Komposte labai svarbu pasiekti tinkamą anglies ir azoto santykį, nes dirvos mikroorganizmai, kurie sudaro organinę medžiagą, reikalauja energijos, kuri priklauso nuo anglies ir azoto (C:N) santykio.Daugumai mikroorganizmų tinkamiausia C:N proporcija tarp 15: 1 ir 30:1. Kad būtų galima orientuotis, kokiu santykiu yra pasiskirstę C ir N kompostuojamose medžiagose, reikia žinoti apytikslę cheminių medžiagų sudėtį. 2 lentelė C:N santykis sausoje organinėje medžiagoje. Eil. Nr. Organinės medžiagos pavadinimas C:N 1. Gyvulių išmatos 15 2. Srutos 1,9 -3,1 3. Šviežias mėšlas su nedideliu šiaudų kiekiu 20 4. Mėšlo kompostas (po 4 mėn. kompostavimo) 15 5. Fekalijos 6 - 10 6. Gazonų žolė 12 7. Ankštinių augalų žalioji masė 7 8. Runkelių lapai 25 9. Mažai suskaidytos durpės 50 10. Medžių lapai 50 11. Šviežios medžių pjuvenos 5 - 10 12. Javų šiaudai 50 - 150 Šaltinis.A. Žemaitis, J. Kučinskas, LŽŪU,Dirvotyros ir agrochemijos katedra, 2000. Taip pat naudinga žinoti ir kiek azoto, fosforo, kalio turi augalai, kurių atskiras dalis galime panaudoti komposto gamybai. 3 lentelė Azoto, fosforo ir kalio kiekiai žemės ūkio produkcijoje (kg/t)   Produkcija Drėgnumas, proc. Azotas Fosforas Kalis       N P K K2O Žieminiai kviečiai: Grūdai Šiaudai   15 15   19 6   3,7 1   8,5 2,3   5 8   6 9,6 Vasariniai kviečiai: Grūdai Šiaudai   15 15   20 7   3,7 1   8,5 2,3   5 10   6 12 Rugiai: Grūdai Šiaudai   15 15   17 7   3,5 1   8,1 2,3   5 10   6 12 Miežiai: Grūdai Šiaudai   15 15   17 8   3,5 1   8,1 2,3   5 10   6 12 Avižos: Grūdai Šiaudai   15 15   18 7   3,4 1   7,8 2,3   5 10   6 12 Aliejiniai augalai: Sėklos Šiaudai   16 16   35 9   6 1,2   13,8 2,8   8 17   9,6 20,4 Pašariniai rapsai 0 19 5 11,5 25 30 Žirniai: Sėklos Šiaudai     15   35 10   3,6 1,3   8,3 3,0   10 12   12 14,4 Bulvės: Gumbai Lapai   79 80   3,5 6,5   0,5 0,4   1,2 0,9   5 9   6 10,8 Cukriniai runkeliai: Šakniavaisiai Lapai   76 80   2 4,5   0,4 0,5   0,8 1,2   2 6   2,4 7,2 Žolynai (varpinės žolės ir dobilai) 15   21,3 4,0 2,6 5,9 24 28,8 Mėsa     8,0 18,4 2,0 2,4 Pienas     1,4 3,2 2,4 2,9 Šaltinis:V. Žekonienė, V. Rutkovienė "Ekologinė augalininkystė". Kaunas,2001. Komposto naudojimas: Subrendusiu kompostu tręšti galima bet kada, tačiau geriausiai - rudenį. Iškratytą kompostą reikia tuojau pat įterpti į dirvą. Kompostą galima išvežti į laukus ir pavasarį. Subrendusį kompostą reikia tuoj pat įterpti, nesubrendusio skubiai įterpti nebūtina. Lengvoms dirvoms reikia daugiau komposto, negu sunkioms. Patręšus kompostu, po trejų metų dirva yra maksimalaus biologinio aktyvumo. Tada komposto kiekį galima mažinti, bet tręšti reikia kasmet. Sunkesnės mechaninės sudėties dirvožemiui pakanka 1 kg komposto 1 kvadratiniam metrui arba 10 t/ha kiekvienais metais. Vidutinė norma 40-60t/ha. Kaip kompostas gerina dirvą? Kompostas atlieka du dalykus, kurių negali padaryti sintetinės trąšos:   Dirva patręšiama organinėmis medžiagomis, kurios leidžia vandeniui geriau įsiskverbti į žemę. Smėlėtoje dirvoje kompostas veikia kaip kempinė, padėdamas vandeniui išsilaikyti dirvoje ir pasiekti augalo šaknis, tokiu būdu apsaugo šaknis nuo perdžiūvimo. Molingoje dirvoje kompostas suteikia žemei purumo ir laidumo, neleidžia nusistoti vandeniui ir susidaryti dirvos paviršiuje plutai. Be to, žemė kartu su kompostu gauna ir naudingų mikrobų. Tie mikrobai sugeba paimti maisto medžiagas iš mineralinės dirvos dalies ir perduoti jas augalams. Komposto gamyba: Geriausia pradėti kompostuoti pavasarį arba vasaros pabaigoje - rugpjūčio ar rugsėjo mėnesiais. Kompostavimo vieta parenkama nuošalesnėje sklypo vietoje, geriau nedideliame šešėlyje, kad neišdžiūtų. Kompostuoti rekomenduojama: ant žemės paruoštoje vietoje, specialiuose konteineriuose. Kompostavimo temperatūra ir vėdinimas: Numatytoje kompostavimo vietoje ant pagrindo paklojamas augalinės kilmės medžiagų ( piktžolių, popieriaus, šakelių) 15 - 20 cm. Sluoksnis arba padedama plytų. Tai pagerina oro cirkuliaciją ir drenažą komposto krūvoje. Norint paruošti gerą kompostą, būtina palaikyti bent 50 laipsnių temperatūrą. Esant tokiai temperatūrai sunyksta piktžolių sėklos. Taip pat būtina, kad į komposto krūvą patektų daugiau deguonies. Todėl reikia ją dažniau maišyti, kraunant per daug nespausti. Kita vertus, nederėtų krauti per laisvai, nes jis išdžius Drėgmė komposto krūvoje turi būti 50-60 proc. Kompostuojama medžiaga turi būti panaši į išspaustą kempinę - ji nėra sausa, bet iš jos neišspausi daugiau vandens.Tokia drėgmė turi būti palaikoma visą laiką. Tačiau dažnai, ruošiant kompostą, yra daromos klaidos.Negalima kompostuoti medicinos atliekų, gyvulių kūnų, augalų, apdorotų cheminėmis apsaugos priemonėmis, liekanų. Įrengiant komposto aikšteles, reikia atsižvelgti į vyraujančių vėjų kryptį. LŽŪU mokslininkės Honorata Danilčenko, Elvyra Jarienė ir Vida Rutkovienė (Akademija,2004)rekomenduoja laikytis šių, gero komposto gaminimo, taisyklių: Kompostuojamos medžiagos niekada nepilti į duobes, nes stigs oro mikroorganizmų veiklai.Trūkstant oro , puvimo metu išsiskiria nemalonus kvapas. Kompostą krauti ant žemės, kad galėtų migruoti dirvos mikroorganizmai. Stambios medžiagos (20 cm ilgio) kraunamos apatiniame sluoksnyje. Ant jų kraunamos smulkesnės.Nupjauta žolė paskleidžiama tik susmulkinta ir apvytinta, nes kitaip gali pradėti pūti. Naudojant kompostavimui virtuvės atliekas, jas naudinga užpilti dirvos arba mineralinių uolienų sluoksniu. Saugoti kompostą nuo išdžiuvimo, nes mikroorganizmams reikia drėgmės. Negalima komposto krūvos perlaistyti, nes ima trūkti oro, masė pūva ir pasmirsta. Šalia komposto krūvos labai tinka auginti flioksus ir šeivamedžius. Maišant žalius ir sumedėjusius komponentus, gyvulines atliekas, galima pasiekti geriausią tinkamą anglies ir azoto santykį (25-35:1). Komposto krūvą pridengti lapais, šienu, šiaudais, džiuto maišais, neaustine medžiaga, kad greičiau įkaistų ir būtų išvengta azoto nuostolių.   Straipsnio autorė: Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorė Nijolė Jurkšaitienė.