Politikos raida

ES žemės ūkio politika nuolat plėtojama. Prieš 50 metų svarbiausias uždavinys buvo tiekti pakankamai maisto produktų po pokario nepriteklių dešimtmečio atsigaunančiai Europai. Gamybos subsidijavimas dideliu mastu ir produkcijos pertekliaus pirkimas siekiant užsitikrinti pakankamą maisto produktų kiekį iš esmės jau liko praeityje. ES politika siekiama, kad visų rūšių maisto gamintojai (javų, gyvulių, vaisių, daržovių augintojai, vyno gamintojai ir t. t.) ES ir pasaulio rinkose galėtų gyvuoti savarankiškai.

Dėl to ES žemės ūkio politika per pastaruosius metus buvo iš esmės reformuota. Teisės aktai buvo sutrumpinti ir padaryti suprantamesni. Beveik 80 pavienių teisės aktų tapo vadinamosios bendro rinkos organizavimo sistemos dalimi.

Tikslingas lėšų leidimas

Ūkininkams ir toliau užtikrinamas finansinis saugumas, bet paramos gavėjų atranka daug griežtesnė. Pavyzdžiui, pagal bendrąją žemės ūkio politiką finansinė parama teikiama nuo gaivalinių nelaimių arba gyvūnų ligų (snukio ir nagų, mėlynojo liežuvio ir kt.) protrūkių nukentėjusiems ūkininkams.

Jei būtina, pagal BŽŪP teikiama papildomų ūkio pajamų siekiant užtikrinti tinkamas ūkininkų gyvenimo sąlygas. Vis dėlto pagalba susijusi su platesnio masto sveikos ūkio aplinkos, maisto saugos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, tradicinių kaimo vietovių išsaugojimo bei paukščių ir laukinių gyvūnų apsaugos sričių tikslų siekimu.

Užtikrinti platų prekių pasirinkimą prieinamomis kainomis – vienas pagrindinių ES politikos principų.

Naujų poreikių tenkinimas

Reformos sudarė sąlygas teikti lėšų maisto produktų kokybei bei konkurencingumui tarptautiniu mastu didinti, naujovių diegimui ūkininkavimo bei maisto perdirbimo srityse skatinti ir kaimo ūkiui įvairinti. Po viešųjų konsultacijų žemės ūkio produktų kokybės tema paaiškėjo, kad pagrindinis ES ūkininkų rūpestis yra pasaulinė konkurencija ir tai, kaip patenkinti vartotojų poreikius.

Vartotojams pradėjo daug labiau rūpėti kokybė, tad gamintojai savanoriškai ženklindami savo maisto produktus ES ženklu padeda vartotojams sąmoningai rinktis. Yra nustatyti ženklai maisto produktams, kurių kilmės vieta yra konkreti ES vietovė, iš tradicinių sudedamųjų dalių arba tradiciniais būdais pagamintiems produktams ir ekologiškiems maisto produktams.

ES biudžete moksliniams tyrimams skirtomis lėšomis toliau remiamas naujovių žemės ūkyje diegimas, skatinamas produktyvumas ir kartu ekologiškumas. Įgyvendinant projektus taip pat moksliškai tiriama, kaip iš žemės ūkio kultūrų būtų galima gaminti energiją. Tam, pavyzdžiui, būtų galima naudoti šalutinius jų produktus ir atliekas. Žinoma, reikėtų nepamiršti pirminės žemės ūkio kultūrų paskirties – gaminti iš jų maisto produktus ir pašarus.

Sąžiningesnė konkurencija

Žemės ūkio politikos reformomis taip pat buvo siekiama užtikrinti sąžiningesnę pasaulinę konkurenciją. Dėl šių reformų sumažėjo pavojus, kad ES produkcijos pertekliaus eksporto subsidijomis bus iškraipomos pasaulio rinkos. Per Dohos tarptautinės prekybos liberalizavimo derybas ES pasiūlė iki 2013 m. visiškai panaikinti eksporto subsidijas, net jei derybos žlugtų.

Dohos derybose ES taip pat pasiūlė labai sumažinti žemės ūkio produktų importo muitus. Tačiau, netgi jei toliau nebeliberalizuotų prekybos, ES jau yra tapusi didžiausia pasaulyje maisto importuotoja ir didžiausia maisto produktų iš besivystančių šalių rinka.

BŽŪP patikrinimas

Paskutinė naujovė – vadinamasis žemės ūkio politikos patikrinimas – reformų, dėl kurių 2008 m. susitarė ES vadovai, paketas. Juo buvo siekiama užtikrinti, kad žemės ūkio politika būtų pajėgi reaguoti į naujus iššūkius, pavyzdžiui, spręsti klimato kaitos problemas.

Patikrinimu siekiama modernizuoti, supaprastinti ir racionalizuoti BŽŪP ir pašalinti apribojimus ūkininkams, kad jie galėtų geriau reaguoti į rinkos reikalavimus ir spręsti naujus uždavinius. Pavyzdžiui, numatyta panaikinti reikalavimą 10 % ariamos žemės palikti pūdymui, siekiama laipsniškai didinti pieno kvotas ir jas galutinai panaikinti 2015 m., o jei maisto produktų kainos labai nukristų, numatytos įsikišimo į rinką priemonės (ES supirktų pasiūlos perteklių). Be to, numatyta sumažinti tiesiogines išmokas ūkininkams, o lėšas pervesti į kaimo regionų plėtros fondą.

BŽŪP politikos kaina

Nepaisant reformų, bendroji žemės ūkio politika yra labiausiai integruota ES politikos kryptis, todėl jai skiriama didelė ES biudžeto lėšų dalis. Vis dėlto laikui bėgant ji mažėja: XX a. aštuntajame dešimtmetyje BŽŪP buvo skiriama beveik 70 %, 2007–2013 m. – 34 % ES biudžeto lėšų. Ši raida atspindi šiuos pokyčius ES: išsiplėtė ES atsakomybės sričių ratas, dėl reformų sutaupoma lėšų, pertvarkyta kaimo plėtros politika, kuriai tam pačiam laikotarpiui bus skirta 11 % biudžeto.

www.ec.europa.eu

Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, pasikeitė ir ūkininkavimo ypatumai. Tai buvo susiję su žadėta parama, pagaminamos produkcijos kokybės gerinimu, asortimentu, kvotomis, ypatingais sveiko maisto gamybos bei ekologiniais reikalavimais.

Visa žemdirbio gamybinė veikla yra susijusi su augalais, kurie auginami ne tik maistui, pašarams, žaliavai perdirbamajai pramonei, bet ir kitoms reikmėms - apželdinimui, dirvosaugai, vaistažolėms ir t.t. Mūsų krašte auginama apie 90 augalų rūšių Kiekvieno augalo auginimas susijęs su būtiniausiais šviesos, šilumos, vandens, oro ir maisto medžiagų poreikiais, o taip pat su tam tikra materialine ir ekonomine nauda. Jau dabar ūkininkai mąsto apie kitų metų augalininkystės plėtros galimybes, gamybos intensyvinimo bei gamybinių kaštų mažinimo galimus būdus. Užauginta augalininkystės produkcija turės būti ne tik sertifikuota, atitinkanti europinius standartus, ekologiškai švari, bet ir konkurencinga kitų gamintojų atžvilgiu.

Augalų auginimo sėkmei didžiausią įtaką turi dirvožemiai bei jų kokybė. Dirvožemis - ypatingas gamtos darinys. Augalai užauga ir subręsta naudodami dirvožemyje esančias ir su trąšomis gaunamas maisto medžiagas. Kuo dirvožemis geriau aprūpintas maisto medžiagomis, tuo mažiau jų reikės duoti trąšų pavidalu, bus didesnės galimybės užauginti reikiamą derlių gauti didesnę ekonominę naudą. Augalų optimalus aprūpinimas maisto medžiagomis yra viena svarbiausių žemdirbystės sudėtinių dalių.Ši problema žemdirbiams buvo ir tebėra labai aktuali ir šiandien.Jei augalams susidaro palankiausios sąlygos dirvožemyje esančiomis maisto medžiagomis pilnai pasinaudoti, tuo augalų tręšimo procesas duoda didžiausią ekonominę naudą.Yra paskaičiuota, kad planuojamo derliaus dydį apie 50% suformuoja kokybiškas, savalaikis tręšimas.Pirmas žingsnis organizuojant tręšimo procesą - dirvožemio tyrimai. Tai leis ne tik nustatyti dirvožemyje esančių maisto medžiagų likutį, dirvožeminio tirpalo reakciją bei pokyčius, taupyti lėšas, bet ir laikytis būtiniausių gamtosauginių reikalavimų.

Augalų tręšimui yra naudojamos įvairiausios trąšos, tačiau svarbiausios ir vertingiausios iš jų - organinės, kurios ruošiamos ūkiuose, laikant gyvulius.Šiuo metu jau baigėsi ganiavos laikotarpis, gyvuliai uždaryti į tvartus, todėl aktualu aptarti ne tik organinių trąšų savybes, bet ir jų kokybiško ruošimo, ekologinio laikymo sąlygas, ekonominę naudą.

Organinėse trąšose augalų mitybiniai elementai yra organinėse medžiagose, ir jų augalai negali paimti tiesiogiai. Patręšus organinėmis trąšomis, dirvožemio mikroorganizmai pirmiausia turi. suskaidyti jų sudėtingas organines medžiagas į paprastus mineralinius junginius. Dėl to organinės trąšos veikia silpniau, bet ilgiau už mineralines. Organinės trąšos vertingos ir tuo, kad jose dažniausiai būna visų augalams reikalingų mitybos elementų, yra dirvožemio humuso šaltinis. Be to, jos turi teigiamą įtaką anglies dioksido kiekiui, kuris reikalingas augalų augimo procesui, bei didesnę agroekologinę reikšmę .

Organinės trąšos yra reikšmingos ir dirvožemio mikroorganizmų mityboje.Nustatyta, kad dirvą patręšus 40t mėšlo, į dirvožemį patenka apie 500 kg mikroorganizmų masės.Organinių trąšų poveikyje padidėja ne tik dirvožemio humuso kiekis, bet ir sorbuojamoji galia, mažinamas dirvožeminio tirpalo rūgštingumas, gerėja vandens ir oro režimai, tampa labiau palankesnės agrocheminės ir agrofizikinės dirvožemio savybės.

Tręšimui yra naudojamos įvairios organinės trąšos, tai - tai įvairių gyvulių rūšių mėšlas, srutos, durpės, šiaudai, kompostai, vermikompostai, žaliosios trąšos ir pan.Visa tai priklauso nuo ūkio specializacijos krypties, laikomų gyvulių rūšies, skaičiaus, gyvulių laikymo būdo bei gyvulininkystės pastatų, naudojamų pašarų, turimos žemės bei jos savybių, o taip pat nuo auginamų augalų rūšies.

Svarbiausia ir vertingiausia organinė trąša - mėšlas.Verta priminti, kad mėšlas iš esmės nėra gyvulių pagaminamas, o tik yra panaudoto pašaro ir pieno(mėsos) produkcijos liekana. Mėšlas, priklausomai nuo gyvulių laikymo technologijos bei tvartų įrengimo, būna kraikinis ir bekraikinis. Kraikiniame mėšle sausų medžiagų būna vidutiniškai 17-27%, bekraikiame - 10-11%. Nustatyta, kad galvijų mėšlo tonoje sausų medžiagų yra apie 20 kg azoto (N), 8-10 kg fosforo (P2O5), 24-28 kg kalio (K2O), 28 kg kalcio (CaO), 6 kg magnio (MgO), 4 kg sieros (SO3), 20-40 g boro (B), 1200-400 g mangano (MnO), 20-30 vario (Cu), 125-1-200 g cinko (Zn), 2-3 g kobalto (Co) ir 2-2,5 g molibdeno (Mo).

Mokslininkai teigia, kad dirvą patręšus 20 t mėšlo, į ją pateks apie 100 kg N, 50 kg P2O5 ir 120 kg K2O arba tiek medžiagų, kiek yra 300 kg amonio salietros, 250 kg paprasto superfosfato, 200 kg kalio chlorido. Įterpus iškratytą mėšlą į dirvą, mikroorganizmų poveikyje prasideda mineralizacijos procesas, kurio intensyvumas įvairioms organinių trąšų rūšims esamos granuliometrinės sudėties dirvožemiuose būna skirtingas. Ypač lėtai mineralizuojasi tirštas kraikinis mėšlas, dėl to augalai gali paimti maisto medžiagas pamažu, toks mėšlas turi didelę reikšmę dirvožemio humuso susidarymui. Azotą ir kalį augalai geriausiai pasisavina iš skystosios dalies, o fosforą- iš tirštosios. Patręšus organinėmis trąšomis, pirmaisiais metais augalai gali pasisavinti apie 30% azoto, 60% kalio ir 40% fosforo.

Respublikoje ūkiuose daugiausia laikoma galvijų, kitų gyvulių rūšių - mažiau.Tvartiniu laikotarpiu, kuris trunka 200-220 dienų, vienas galvijas vidutiniškai pristovi 8-10 t, kiaulė - 1,0-1,5 t, arklys - 5-6 t, avis - 0,6-0,8 t mėšlo.Geriausia būtų, kad pavyktų pasigaminti kuo daugiau kraikinio mėšlo. Svarbiausia kraiko paskirtis - padaryti gyvuliams švarų, minkštą, sausą ir šiltą guolį, sugerti skystas išmatas ir sorbuoti amoniaką bei kitas dujas. Kraikas gerina fizikines, chemines ir biologines mėšlo savybes. Kraikui naudojama šiaudai, pašarų atliekos, aukštapelkių durpės. Nepatartina kraikui naudoti pjuvenas, nes dėl to rūgštėja dirvos reakcija, būna prastesnės dirvožemio fizikinės savybės (struktūra, poringumas, lipumas).

1 lentelė

Geriausios kokybės kraikinis mėšlas gaunamas tvartuose, gyvulius laikant palaidus, nes jis nuolatos minamas, gerai susimaišo. Tokio mėšlo reakcija būna silpnai šarminė, jame būna daugiau ir maisto medžiagų.

Geriausios sąlygos mėšlo laikymui būna tuomet, kai yra gerai įrengtos mėšlidės, atitinkančios visus reikalavimus-agrocheminius, sanitarinius, ekologinius. Tai be galo opi visų gyvulių augintojų problema.Problemos esmę žemdirbiai puikiai supranta, tačiau trūkstant lėšų, šiandien rasti idealų sprendimą sunku. Daug kas tikisi materialinės pagalbos iš ES struktūrinių fondų.

Jei prie tvartų būtų įrengtos mėšlidės, pavyktų sandėliuoti suspaustą mėšlą.Yra nustatyta, kad su mėšlu iš gyvulio organizmo pasišalina virškinamojo trakto beveik nepažeistos piktžolių sėklos . Gerai suspausto mėšlo rietuvėse mėšlo masės temperatūra pasiekia 40-50 ? C, ir per 2-3 mėn. dauguma piktžolių sėklų praranda savo daigumą. Neturint mėšlidžių., mėšlą reikia sandėliuoti tam tinkamoje vietoje, kraunant tvarkingoje krūvoje, pagal galimybę ją suspaudžiant, viršų apipilant smulkiomis, biriomis durpėmis, smulkintais šiaudais, minimalizuojant nuotekų procesą. Tvarkingų mėšlo rietuvių respublikos laukuose matosi nedaug.Gana pavyzdingai mėšlas sandėliuojamas Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovėje, čia mėšlas sukrautas į tvarkingas rietuves, išlaikomas ne mažiau dvejus metus. Tokio mėšlo ir ekonominė nauda didesnė. Labūnaviečiai, sukaupdami didelius šios trąšos kiekius, gali gausiai tręšti svarbiausius augalus, tame tarpe ir žiemkenčius. Todėl čia užauga gausūs derliai, javų kasmet prikuliama 7-8 t/ha, cukrinių runkelių derliai - viršija 400 cnt/ha.

Mažėjant laikomų gyvulių skaičiui, pagaminti kokybiško, perpuvusio mėšlo yra ne tiek jau daug galimybių, todėl dažnai tenka tręšti šviežiu mėšlu .Tai darant pavasarį,ypač svarbu sumažinti azoto nuostolius iki minimumo.Tai pavyks padaryti,iškračius šviežią mėšlą ir jį tuoj pat įterpus į dirvą, nes saulės aktyvūs spinduliai mėšlą greitai išdžiovina, jis tampa mažavertis, išgaruoja beveik visas amoniakinis azotas. Nustatyta, kad azoto nuostoliai iš 1 tonos mėšlo per 6 valandas siekia 0,6 kg, 24 val. - 1,1, 78 val. -1,3, per 10 dienų - 1,4 kg.Dėl to mažėja augalų derlius, nukenčia jo kokybė, didėja užaugintų augalų savikaina.

Stambiose gyvulininkystės įmonėse bei kai kuriuose ūkiuose, yra pagaminama nedideli kiekiai ir bekraikio mėšlo. Jis būna prastesnės vertės, susidaro daug problemų su tokio mėšlo laikymu, transportavimu, paskleidimu ant dirvos, didesne aplinkos tarša. Šioje trąšoje būna 10,5-11,5% sausųjų medžiagų, 0,25-0,35% amoniakinio azoto, 0,20-0,35% fosforo, 0,45-0,50% kalio. Bekraikis mėšlas gali būti panaudojama prieš sėją pagrindiniam tręšimui, augalų vegetacijos metu - papildomam tręšimui, vasarą - pievų ir ganyklų papildomam tręšimui. Bekraikio mėšlo norma turėtų būti ne mažesnė kaip 40 t/ha.

Kai kas tokį mėšlą bando skleisti ant sušalusios dirvos žiemą, tačiau tai įmanoma tik ten, kur nesusikaupia didesnis polaidžio vandens kiekis ir dirvos yra lygaus reljefo. Išvengti didesnio maisto medžiagų nuostolio bei gamtos teršimo čia vargu ar pavyks.

Gyvulininkystės pastatuose susikaupiama tam tikras kiekis ir srutų. Tai viena veiksmingiausių ir greičiausiai veikiančių organinių trąšų., tinkančių kai kurių augalų pagrindiniam bei papildomam tręšimams. Tręšiant srutomis, iš karto po išlaistymo, jas reikia kuo skubiausiai įterpti į dirvą Srutose būna apie 0,2-0,6 % azoto, 0,4-0,6 % kalio, 0,02 % fosforo. Siekiant sumažinti azoto nuostolius, į srutas reikėtų įmaišyti apie 3-5% superfosfato, kuris reaguodamas su amoniaku, sudaro patvarias druskas.

Dėl susikaupiančių srutų ūkininkai, ypač gyvenantys gyvenvietėse, miesteliuose turi nemažai ir rūpesčių. Dėl didelio garavimo jaučiamas nemalonus amoniako kvapas, dalis srutų nuteka su krituliais, ir visa tai patenka į geriamo vandens šaltinius, atvirus vandens telkinius. Tai verčia pagalvoti, kaip pigiausiu būdu įsirengti ekologinius srutų laikymo rezervuarus.

Labai vertinga organinė trąša - paukščių mėšlas. Lyginant su kraikiniu mėšlu, paukščių išmatos yra 1,4 karto vertingesnės. Tai daug maisto medžiagų turinti ir greitai veikianti trąša. Jis gali būti naudojamas tiek pagrindiniam, tiek papildomam augalų tręšimui, kompostų gamybai. Paukščių išmatų vertingumas priklauso nuo to laikomų paukščių rūšies, pačios vertingiausios-vištų. Yra duomenų, kad paukščių išmatos turi įtakos ne tik derliaus dydžiui, bet ir jos kokybei, ypač pašarinių žolių . Pagal savo cheminę sudėtį paukščių išmatos priklauso geriausioms organinėms trąšoms. Vidutiniškai per laikymo sezoną dedeklė, mėsinis viščiukas, kalakutas, žąsis ir antis palieka atitinkamai 54, 6, 22, 64 ir 25 kg išmatų. Ūkiuose jų sukaupiama nedaug, išskyrus stambius paukštynus

Paukščių išmatose azoto, kuris daugiausia būna šlapimo rūgšties forma, vėliau skylantis į šlapalą bei amonio karbonatą, būna apie: 2,2% (vištų), 08%(ančių), 0,6%(žąsų) ; fosforo atitinkamai 1,8%, 1,5% ir 0,5% ir kalio 1,1%, 0,5% ir 0,9%. Be azoto, fosforo ir kalio, paukščių išmatose dar yra mikroelementų - boro, mangano, magnio, geležies, molibdeno, cinko ir kt. Paukščių išmatomis, kaip organine trąša, praktiškai galima tręšti visus augalus ir visose dirvose. Tirpūs azoto junginiai paukščių išmatose daugiausiai būna amonio karbonato pavidalo. Kai jis patenka į dirvą, dalis jo virsta nitratais. Kuo gausiau tręšiama, tuo daugiau nitratų dirvožemyje, todėl negalima kasmet terpti daug paukščių išmatų, ypač skystų ir pusiau skystų, į tas pačias dirvas. Labai svarbu tolygiai visame tręšiamame plote paskleisti šias trąšas bei nedelsiant jas įterpti į dirvą. Kur per didelė maisto medžiagų koncentracija, gali žūti dalis augalų.

Naudojant paukščių išmatas pagrindiniam tręšimui, rekomenduojama paskleisti iki 1,5 - 2 kg/kv. m, sodinant daržovių daigus ir bulves, į duobutę jų dėti nedaugiau kaip 100 g. Būtina atminti, kad tai koncentruota trąša, todėl pirmiausia ją gerai sumaišykite su žemėmis - taip nuo apdeginimo apsaugosite augalų šaknis.

Geri rezultatai gaunami, įterpus į dirvą ištirpintas paukščių išmatas, geriausia jų įterpti pavasarį 10 - 12 cm gyliu kiekvienam augalui ir po to juos gausiai palieti vandeniu. Jeigu ketiname įterpti sausą mėšlą, dirvą prieš tai rekomenduojama palieti.

Papildomam tręšimui geriausia vartoti paukščių mėšlo raugą. 1/3 bet kokios turimos talpyklos yra prikraunama paukščių mėšlo, užpilama vandeniu ir vis išmaišoma, 2 - 3 paras rauginame. Tai 10 kartų vandeniu praskiedus, yra laistomi agurkai, pomidorai, paprikos, bulvės, kopūstai bei kitos daržovės.

2 lentelė

Tręšimui, ten kur yra kur yra galimybės, gali būti naudojamas įvairių vandens telkinių (tvenkinių, kūdrų, uždumblėjusių ežerų) pūvantis dumblas, tai - sapropelis .Tvarkant kraštovaizdį, valant šių uždumblėjusių vandens telkinių dugną, yra paruošiama tam tikras kiekis šios trąšos. Daugelyje vietų tai palanku daryti, kuomet šaltukas sustingdo žemę. Mokslininkų paskaičiavimais, respublikoje sapropelio atsargos siekia apie 10 milijardų kubinių metrų.Sapropelio sudėtyje azoto yra iki 3,5%, fosforo - nuo 0,16 iki 0,36%, kalio - iki 2,09%, geležies - iki 2,3%, sieros - iki1, 22%, be to, randama nemažas kiekis įvairių makroelementų .Atlikti bandymai rodo, kad augalai iš šios trąšos gali įsisavinti apie 2 kartus mažiau maistingųjų elementų, nei iš kraikinio mėšlo.Didžiausią ekonominę naudą galima gauti, į 1 ha duodant apie 200 t sauso sapropelio. Norint sukaupti tokį kiekį šios trąšos, reikia turėti gana didelius dumblingų vandenų plotus, panaudoti nemažai lėšų žemsiurbių nuomai.Visa tai atsipirks tik tuo atveju, jei sapropelio trąšos bus panaudojamos ne tik laukų tręšimui, išvalyti vandens telkiniai įžuvinimami bei panaudojami žmonių poilsiui.

Ūkininkai, kurių žemės yra netoli durpynų bei tie, kurie užsiima daržininkyste, sodininkyste ir gėlininkyste, savo ūkinėje veikloje naudoja ir durpes - tai kraikui, dirvožemio struktūros pagerinimui, kompostų gamyboje, durpių pūdinių puodelių gaminimui, mulčiavimui bei tręšimui.Durpėse yra augalų mitybai visų reikalingų medžiagų, azoto - nuo 0,7 iki 3,5% ( pagrindinė azoto masė augalams neprieinama, turi įvykti mineralizacijos procesas), fosforo - nuo 0,05 iki 0,60 %, kalio nuo0,05 iki 0,2%. Durpės, kurių pH<5,5, augalų tręšimui netinka, jas patartina naudoti kraikui arba kompostų gamybai.

Organinės trąšos ne tik gausių derlių garantas, bet ir būtinybė diegiant ekologinio ūkininkavimo technologijas, gaminant sveikos mitybos produktus, siekiant išsaugoti savo krašto nuostabią gamtą, užsitikrinant garantuotą vietą konkurencingoje rinkoje.

Staripsnio autorius: Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius Aloyzas Šeškas

Ukininkas.lt